Aprašymas

Pasakojimas kaip tūkstančiai vyrų ir moterų pasveiko nuo alkoholizmo

Knyga „Anoniminiai alkoholikai“ pirmą kartą buvo išleista 1939 m., kai AA tebuvo apie 100 narių.

Ketvirtasis knygos „Anoniminiai alkoholikai“ leidimas lietuvių kalba. Šioje knygoje – visos, 2001 m. išleistame 4-aje knygos Alcoholics Anonymous leidime, publikuotos JAV ir Kanados AA narių asmeninės istorijos.

PIRMOJI DALIS
Asmeninės istorijos
AA PIRMEIVIAI

Daktaras Bobas ir devyni kiti vyrai ir moterys, šiame skyriuje pasakojantys savo istorijas, buvo pirmųjų AA grupių vieni pirmųjų narių. Visi tie dešimt žmonių jau apleido mūsų pasaulį dėl natūralių priežasčių, iki paskutinės savo dienos išlikę absoliučiai blaivūs. Šiandien galima rasti šimtus kitų AA narių, nė karto neišgėrusių jau daugiau kaip penkiasdešimt metų. Todėl jie visi yra AA pirmeiviai. Jų pavyzdys įrodo, kad nuo alkoholizmo iš tiesų įmanoma išsivaduoti visam gyvenimui.

ANTROJI DALIS
Asmeninės istorijos
JIE SUSTOJO LAIKU

Mūsų dienomis tarp AA naujokų daug tokių, kurie taip ir nepasiekė paskutiniųjų alkoholizmo stadijų, nors laikui bėgant visi būtų galėję jas pasiekti. Dauguma šių laimingųjų liko menkai pažįstami arba net nesusipažinę su baltąja karštine, ligonine, beprotnamiu ir kalėjimu. Dalis jų gėrė smarkiai, tad retkarčiais susidurdavo su rimtomis problemomis. Tačiau daugeliui kitų girtavimas buvo tik blogas įprotis, kartais pasidarantis nesuvaldomas. Retas kuris iš tokių žmonių prarado sveikatą, verslą, šeimą ar draugus.
Tai kodėl tokie vyrai ir moterys prisijungia prie AA? Į šį klausimą šioje knygos dalyje jums atsakys septyniolika žmonių, papasakosiančių savo istorijas. Jie pamatė pavirtę tikrais ar potencialiais alkoholikais, nors jų gyvenime dar ir nespėjo nutikti nieko pernelyg blogo.
Jie suprato, kad ne kartą prieš jų norą pasireiškęs nesugebėjimas kontroliuoti alkoholio vartojimo yra rimtas simptomas, įspėjantis, kad jie neišvengiamai pradės piktnaudžiauti alkoholiu. Šis faktas, kartu su besiformuojančiais emociniais sutrikimais, juos įtikino, kad jie jau spėjo tapti kompulsinio alkoholizmo aukomis, tad ir visiškas jų gyvenimo žlugimas tėra laiko klausimas.
Pamatę šį pavojų, jie atėjo į AA. Jie suvokė, kad alkoholizmas gali būti toks pat mirtinas, kaip vėžys. Žinoma, nė vienas sveiko proto žmogus nelauktų, kol piktybinis auglys pasidarys nebeišgydomas, prieš kreipdamasis pagalbos.
Todėl šie septyniolika AA narių, ir šimtai tūkstančių panašių į juos, išvengė ilgamečių nesibaigiančių kančių. Tai, kas čia pasakyta, jie apibendrina maždaug taip: „Mes nelaukėme, kol atsidursime pačiame dugne, nes, ačiū Dievui, sugebėjome pamatyti tą dugną. Tiesą sakant, tas dugnas ėmė kilti į viršų ir pats mus pasiekė. Tai ir privertė mus kreiptis pagalbos į Anoniminius alkoholikus.“

TREČIOJI DALIS
Asmeninės istorijos
JIE PRARADO BEVEIK VISKĄ

Penkiolikoje šio skyriaus istorijų pasakojama apie pačią baisiausią alkoholizmo pusę. Daugelis jų herojų išbandė viską – ligonines, specialius gydymo metodus, sanatorijas, beprotnamius ir kalėjimus. Nepadėjo niekas. Visiems jiems teko vienoda lemtis – vienatvė, siaubingos fizinės ir dvasinės kančios. Dauguma jų patyrė triuškinančias nesėkmes beveik visuose savo gyvenimo frontuose. Kai kurie ir toliau mėgino gyventi su alkoholiu. Kiti troško numirti.
Alkoholizmas nepasigailėjo nė vieno – nei turtuolių, nei vargšų, nei išsilavinusių, nei beraščių. Visi jie pamatė artėjantys link vienodos pražūties ir galvojo esą visiškai bejėgiai sustabdyti tą kelionę.
Dabar jie gyvena blaiviai jau daug metų ir nori mums papasakoti, kaip jiems pavyko pasveikti. Jų gyvenimai yra kone kiekvienam žmogui suprantamas įrodymas, kad išmėginti Anoniminių alkoholikų programą niekada nevėlu.