Nuo pirmųjų gyvavimo dienų AA pažadėjo asmens anonimiškumą visiems, kurie dalyvauja jų susirinkimuose. Kadangi Draugijos įkūrėjai ir pirmieji nariai patys buvo sveikstantys alkoholikai, jie žinojo iš savo patirties, kad dauguma alkoholikų jaučia gėdą dėl savo gėrimo, ir kaip baugu jiems atsiskleisti viešumoje. Socialinė alkoholizmo gėda buvo didžiulė, ir pirmieji AA nariai suprato, kad tvirta slaptumo garantija yra būtinybė, jei jie nori patraukti ir padėti kitiems alkoholikams tapti blaiviems.
Laikui bėgant pasitvirtino, kad anonimiškumas yra didžiausia dovana, kurią AA siūlo kenčiančiam alkoholikui. Be to daugelis niekada nebūtų atėję į savo pirmąjį susirinkimą. Nors gėda šiek tiek sumažėjo, daugumai naujokų pripažinti savo alkoholizmą yra labai skausminga, tai įmanoma padaryti tik saugioje aplinkoje. Anonimiškumas yra esminis dalykas kuriant pasitikėjimo ir atvirumo atmosferą.
Privatumas yra svarbus ir naujiems nariams, bet dauguma jų trokšta pasidalyti gera naujiena, kad priklauso AA, su savo šeimos nariais. Toks atskleidimas tačiau visada yra jų valia: Anoniminiai Alkoholikai stengiasi užtikrinti, kad individualių narių priklausymas Draugijai liktų konfidencialus ir apsaugotas tiek, kiek jie nori, ar viešas dalykas tiek, kiek jie nori, tačiau visada suprantant, kad anonimiškumas spaudoje, radijuje, televizijoje ir kine yra būtini mūsų nuolatiniam blaivumui ir tobulėjimui – tiek asmenims, tiek grupėms.

Ar, pasakęs artimiesiems apie savo narystę AA, turėčiau jų prašyti šios informacijos neskleisti?
Tai yra išskirtinai asmeniškas reikalas, bet geriausia yra leisti pačiam AA nariui nuspręsti, kam galima pasakoti ir kada.

Ar, giminėms, draugams ir bendradarbiams pakomentavus pagerėjusią mano išvaizdą ir geriau atliekamas pareigas man išblaivėjus, turėčiau jiems pasakyti, kad aš esu AA?
Artimiausi giminės ir geri draugai paprastai yra patenkinti sužinoję, kad alkoholikas yra AA narys. O dėl bendradarbių – būtų geriausia jiems tiesiog pasakyti, kad jūs nustojote gerti, ir susilaikyti nuo kalbų apie narystę, kol pabūsite Draugijoje keletą mėnesių.

Ką turėčiau daryti sutikęs senų pažįstamų AA susirinkimuose?
Neturėtumėte prašyti jų saugoti jūsų anonimiškumą; jie yra čia dėl tokių pačių ar panašių priežasčių. Jie turėtų gerbti jūsų paslaptį, o jūs savo ruožtu turėtumėte gerbti jų.

Ką turėčiau pasakyti savo artimiesiems apie jų pažįstamų AA narių anonimiškumą?
Paaiškinkite, kad AA nariams anonimiškumas ypatingai svarbus. Kiekvienas AA narys pats nusprendžia, kada ir su kuo dalintis apie savo sveikimą. Taigi tikėtina, kad AA narių šeimos nariai ir draugai saugos savo artimųjų ir kitų pažįstamų AA narių anonimiškumą, įskaitant ir narystės Draugijoje faktą. Perspėkite savo artimuosius, kad mirus AA nariui svarbu nepristatyti jo AA globėjo ar AA draugų nekrologe, spaudoje ir internete.

O kas, jei susirinkime pamatysiu žymų visuomenės veikėją?
Kaip ir kitų, įžymių asmenų anonimiškumas turėtų būti apsaugotas tiek, kiek jie nori.

Žinau, kad neturėčiau atskleisti AA susirinkimuose sutiktų narių vardų. O kaip dėl kitos asmeninės informacijos?
AA nariai supranta, kad asmeniški atsivėrimai per AA susirinkimus turi būti laikomi paslaptyje. Pavyzdžiui, jei bičiuliai, nesantys programoje, yra pažįstami su kuo nors iš jūsų draugų AA ir žino apie jų narystę, turėtumėte būti atsargūs ir neišduoti asmeninės informacijos, kuria dalintasi susirinkime, kad ir kokia nekalta ji atrodytų.

Ar galiu kam nors papasakoti, jei matau ar patiriu netinkamą elgesį susirinkimo metu arba jam pasibaigus? Ar galiu apie nusikalstamą elgesį pranešti atitinkamoms tarnyboms?
Grupės stengiasi sukurti kiek įmanoma saugesnę aplinką, kad jų nariai galėtų sutelkti dėmesį į blaivybę, ir nors anonimiškumas yra svarbiausias to siekiant, jis neturi tapti priedanga netinkamam arba nusikalstamam elgesiui. Kalbėdami apie netinkamą elgesį arba pranešdami apie tai atitinkamoms tarnyboms nepažeistumėte jokių AA Tradicijų – taip padėtumėte užtikrinti visų narių saugumą.

Ar turėčiau pasakyti, kad priklausau AA, žmonėms, kurie, atrodo, turi problemų dėl gėrimo?
Tai jūsų asmeninis reikalas. Tačiau laikantis programos dvasios reikėtų pasidalyti – naujausi stebėjimai rodo, kad didelė AA narių dalis į Draugiją atėjo per kitus narius. Visgi prieš apsisprendžiant geriau apie tai pasikalbėti su globėjais arba draugais AA.

Ar turėčiau atskleisti savo anonimiškumą darbdaviui, kad visada galėčiau laiku ateiti į AA susirinkimus?
Prašymai išimtinių nuolaidų dėl to, kad esate AA narys, neatitinka anonimiškumo Tradicijų dvasios.

Aš turiu interneto svetainę ir asmeninę paskyrą socialiniame tinkle. Taip pat esu internetinės AA grupės narys. Kokiu mastu turėčiau saugoti savo anonimiškumą internete?
Viešai prieinamos interneto vietos, tai yra svetainės, kuriose skelbiami tekstai, vaizdai, garso ir vaizdo įrašai, gali būti laikomi tapačiais spaudai ar transliacijoms. Išskyrus tuos atvejus, kai tinklalapis apsaugotas slaptažodžiu, jam taikomi tokie pat saugikliai kaip spaudoje, radijo transliacijose ir filmuose. Paprastai sakant, tai reiškia, kad AA nariai neatskleidžia savo narystės naudodami savo pavardes ir / arba nuotraukas, kuriose matyti jų veidas.

Ar turėčiaus rūpintis anonimiškumu tų, kas lankosi mano svetainėse?
Naudodamiesi skaitmeninėmis medijomis esame atsakingi už savo ir kitų anonimiškumą. Skelbdami įrašus, žinutes ir rašydami tinklaraščius, turime suvokti, kad tai darome viešoje erdvėje. Jei tokiu būdu pažeidžiame savo anonimiškumą, galime netyčia pažeisti ir kitų narių anonimiškumą. Daugiau informacijos apie anonimiškumą internete galima rasti adresu www.aa.org ir 2010-ųjų spalio mėnesio „AA Grapevine“ numeryje, skirtame „Anonimiškumo išsaugojimui tinklais apraizgytame pasaulyje“.

Jei aš, kaip AA narys, rodausi televizijoje, kine ar tinklalaidėje arba leidžiu spausdinti mano nuotrauką laikraštyje, žurnale ar internetinėje publikacijoje, bet nesakau savo pavardės,  ar tai laikoma anonimiškumo pažeidimu?
Taip. Jeigu viešinamos arba transliuojamos AA narių (kurie pristatomi kaip AA nariai) fotografijos, kur yra veidai arba kitaip galimi atpažinti atvaizdai, net jei ir nepranešamos jų pavardės, tai yra laikoma anonimiškumo pažeidimu.

Esu girdėjęs, kad kai kurie asmenys AA draugijos viduje ar už jos ribų sako, kad pasigarsinus esant AA nariais, tai gali paskatinti ir padėti Draugijos vystymuisi. Kodėl AA toliau laikosi anonimiškumo Tradicijos įžymių žmonių ir kitų narių atžvilgiu?
Šios Tradicijos susiformavo iš ankstyvųjų narių patirties. Iš pradžių jiems taip pat atrodė, kad įžymūs asmenys – AA nariai gali padėti Draugijai atskleisdami savo anonimiškumą. Bet greitai paaiškėjo, kad vienam pažeidus anonimiškumą, kiti seka jo pavyzdžiu; ir jei nariai siekia būti pripažinti ar išgarsėti visuomenėje, dvasinė vienybė, tokia svarbi dirbant su kenčiančiais alkoholikais, greitai bus prarasta.

Kaip dėl nufilmuotų kieno nors pasisakymų susirinkimuose? Ar tai laikoma anonimiškumo pažeidimu, nes matomas asmens veidas ir jis aiškiai atpažįstamas kaip AA narys?
1980 m. Generalinės tarnybos konferencija nutarė: „Suprasdami, kad anonimiškumas yra visų mūsų Tradicijų dvasinis pamatas, rekomenduojame, kad AA narių pasisakymai būtų pateikiami asmeniškai, o ne per vaizdo įrašus, turint omenyje, kad filmavimas iškelia asmenybes aukščiau už nuostatas ir taip skatina AA atsirasti „žvaigždžių“ sistemai.“

Pagal brošiūrą „Kaip suprasti anonimiškumą?“