Alkoholizmo problema – viena iš seniausių žmonijos istorijoje. Efektyvūs alkoholizmo gydymo metodai atsirado palyginti neseniai. Gydytojai šiandien žino apie alkoholizmą daugiau, negu jų kolegos prieš dvi kartas. Jie apibrėžė problemą ir detaliai ją studijuoja. Nors draugijoje jokio „oficialaus“ alkoholizmo apibrėžimo nėra, dauguma iš mūsų sutinka, kad alkoholizmą galima apibrėžti kaip fizinj poreikį kartu su psichine trauka. Kitais žodžiais tariant, mes turėjome aiškų fizinį norą vartoti alkoholį viršijančiais visas protingas ribas ir atvedančiais prie savikontrolės praradimo kiekiais. Mums ne tik kildavo nesuvaldomas noras išgerti, mes pasiduodavom tam norui pačiu netinkamiausiu laiku. Mes nežinojom kaip ir kada sustoti. Kartais mums trūkdavo sveiko proto iš viso nepradėti gerti. Tapę alkoholikais, mes savo kailiu patyrėme, kad tuomet, kai reikėdavo susilaikyti nuo alkoholio, mūsų valios jėgos neužtekdavo, nors apskritai mes gal buvome valingi žmonės. Mes prisiekdavome kurį laiką negerti, iškilmingai pasižadėdavome, mes keitėme vienus alkoholinius gėrimus kitais, stengėmės gerti tik tam tikromis dienomis ar valandomis, bet niekas nepadėjo. Mes įsigudrinome pasigerti ne tik tada, kai nenorėjome gerti, bet ir tada, kai tai tiesiog žlugdė mūsų interesus. Mums būdavo visiško nusivylimo laikotarpiai, kai tikrai atrodė, kad einam iš proto. Mes nekentėme savęs, kad dėl mūsų kentėjo giminės ir artimieji, kad pražudėme savo talentus. Mes dažnai imdavome gailėtis savęs ir pareikšdavome, kad mums jau niekas nepadės. Dabar mes juokiamės tai prisiminę, bet tada mums buvo ne juokai.
Alkoholizmas – tai liga
Dabar mes pasiruošę prisipažinti, kad tai iš tikrųjų liga, kad ši liga progresuoja, nuo jos neįmanoma visiškai išgyti, bet sustabdyti jos vystymąsi – kaip sustabdomos kitos ligos – galima. Mes manome, kad nieko gėdinga šioje ligoje nėra, bet reikia jos neužleisti. Mes visiškai atvirai prisipažįstame, kad esame alergiški alkoholiui, ir todėl mums visiškai natūralu vengti to, kas mums sukelia ligos simptomus. Dabar mes suprantame, kad kai tik žmogus peržengia tą nematomą liniją, kuri skiria girtavimą nuo alkoholizmo, jis visiems laikams virsta alkoholiku. Mums nežinomas nė vienas atvejis, kad alkoholikas vėl galėtų išgerti „tik per šventes“. Todėl pradiniu tašku imame nenuneigiamą faktą, kad „jei kas tapo alkoholiku, tai jau visam laikui“. Mes taip pat įsitikinome, kad ypatingo pasirinkimo alkoholikai neturi: jeigu jie nenustoja gėrę, liga progresuoja ir tikriausiai nutemps į patį dugną, į kalėjimus, ligonines ir panašias įstaigas, o tai pirma laiko nuves į kapus. Vienintelis išsigelbėjimas – visiškai nustoti gerti. Jeigu alkoholikai sutinka laikytis šio patarimo ir pasinaudoti siūloma pagalba, prasideda visiškai naujas gyvenimas. Buvo laikas, kai mes buvome įsitikinę, kad, norėdami kontroliuoti gėrimą, mes turime padaryti tik vieną dalyką – sustoti, išgėrę tam tikrą kiekį taurelių, – antrą, penktą ir t.t. Pamažu mes supratome, kad esmė ne antra, penkta ar dešimta taurelė, o pati pirmoji. Jeigu ne ta pirmoji, viskas būtų gerai. Tačiau užtenka ją išgerti, ir prasideda „grandininė reakcija“: taurelė po taurelės ir jau nebesustosi. Todėl AA turi posakį: „alkoholikui tūkstantis taurelių per mažai, o viena taurelė – per daug“. Daugelis iš mūsų dar iki to, kai metė gerti, savo kailiu patyrė: priverstinis blaivumas – nelabai malonus dalykas. Kai kuriems iš mūsų pasisekdavo negerti keletą dienų, savaičių ar netgi metų. Bet mes jautėmės kankiniais ir malonumo nuo tokio susilaikymo buvo nedaug. Bendraudami su giminėmis ir bendradarbiais mes buvome irzlūs ir atkakliai laukėme, kada gi vėl bus galima nusigerti. Dabar, tapę AA nariais, mes kitaip žiūrime į blaivybę. Mes džiaugiamės gauta laisve ir tuo, kad baigėsi mūsų priklausomumas nuo alkoholio, ir kad jis daugiau netraukia. Kadangi mums jau gerti nebeteks, mes nukreipiame savo mintis ir dėmesį į tai, kaip gyventi visavertį gyvenimą be alkoholio jau šiandien, dabar. Savo „vakar“ mes jau nebepakeisime, o „rytojus“ atėjęs vis tiek taps „šiandiena“. Todėl tik „šiandien“ mus ir domina. Mes puikiai žinome, kad netgi „paskutiniai“ alkoholikai gali ištisas dienas neimti į burną alkoholinių gėrimų, jeigu jieatidės gėrimą „kitai“ minutei, valandai ir taip toliau. Svarbu, kad jie mokosi atidėti gėrimą kuriam nors laikui. Pradžioje, kai tik išgirdome apie AA, mums atrodė neįtikėtina, kad žmonės, vadinęsi alkoholikais, iš tikro galėjo gyti ir gyventi blaivų gyvenimą, tokį, apie kurį mums pasakojo AA senbuviai. Kai kuriems iš mūsų atrodė, kad mes geriame kažkaip „kitaip“, kad mes esame „ypatingas atvejis“, kad jeigu kitiems AA ir padėjo, tai mums niekaip negalės padėti. Tarp mūsų buvo ir tokių, kurie dar nepatyrę visų alkoholizmo siaubų; jie manė, kad įveiks savo priklausomybę savarankiškai, o į AA tegu kreipiasi beviltiški alkoholikai. Mūsų AA patirtis išmokė dviejų svarbių dalykų. Pirma, mes supratome, kad visi alkoholikai susiduria su tokiomis pat pagrindinėmis problemomis, nesvarbu, ar jie užima atsakingus postus didelėse korporacijose, ar jau elgetauja, kad sukrapštytų bokalui alaus. Antra, mes įsitikinome, kad alkoholizmo gydymo programa neša sėkmę visais atvejais, jeigu tik alkoholikai – nepaisant jų socialinės ir materialinės padėties ar girtavimo „specifikos“ – nuoširdžiai nori sveikti nuo alkoholizmo.
Pagal brošiūrą „Susipažinkite AA“
AR JUMS REIKIA AA?
DVYLIKA KLAUSIMŲ Į KURIUOS TIK JŪS PATS GALITE ATSAKYTI
Tik Jūs pats galite nuspręsti, ar norite būti Anoniminių alkoholikų Draugijos nariu, – jei galvojate, kad tai Jums gali padėti.
Mes susibūrėme į draugiją, kadangi nebegalėjome kontroliuoti savo gėrimo. Mes vis dar negalėjome prisipažinti, kad niekuomet nebegalėsime gerti saikingai. Po to išgirdome iš AA narių, kad esame ligoniai. Sužinojome, kad daugybė žmonių lygiai kaip ir mes kenčia dėl kaltės, baimės, vienatvės, beviltiškumo jausmo. Sužinojome, kad šie jausmai mus lydi dėl to, kad mes sergame alkoholizmu.
Mes pasistengėme suvokti, ką alkoholis mums padarė. Čia pateikiame keletą klausimų, į kuriuos pabandėme sąžiningai atsakyti. Jei į keturis ar daugiau klausimų atsakėme TAIP, reiškia, esame giliai įklimpę į bėdą dėl girtavimo. Dabar pažvelkite į save. Atminkite, kad nėra jokios gėdos pripažinti, kad turite tokių rūpesčių.
Į klausimus atsakykite TAIP arba NE
- Ar buvote kada nors nutaręs negerti savaitę ar daugiau, bet ištvėrėte tik keletą dienų?
Daugelis iš mūsų esame davę įvairiausių pažadų sau ir savo šeimoms, bet negalėjome jų ištesėti. Tuomet atėjome pas AA. Čia išgirdome: “Pasistenkite negerti tik šiandien”. (Jeigu Jūs šiandien negersite, negalėsite šiandien ir pasigerti.). - Ar norite, kad kiti žmonės užsiimtų vien savo reikalais, o ne Jūsų gėrimo problemomis – nepatarinėtų, ką Jūs turite daryti?
AA draugija niekam nieko nenurodinėja. Mes tiesiog kalbame kaip gėrėme, kas su mumis atsitiko, ir kaip nustojome gerti. Mes džiaugsimės galėdami ir Jums padėti, jei tik Jūs to pageidaujate. - Ar mėginote apsiriboti viena svaigalų rūšimi, tikėdamasis nepasigerti?
Mes išbandėme įvairiausius būdus. Pasirinkdavome vien silpnus gėrimus arba gerdavome tik alų. Arba atsisakydavome kokteilių. Arba gerdavome tik savaitgaliais. Tačiau, jei tik išgerdavome bet kokio alkoholio, neišvengiamai pasigerdavome. - Ar pastaruoju metu išgerdavote iš pat ryto, kad pagerėtų savijauta?
Ar Jums būtina išgerti, kad atsigautumėte, kad praeitų drebulys? Tai įtikinamai rodo, kad Jūs jau nebegalite gerti “socialiai”. - Ar pavydite žmonėms, kurie gali gerti neapsunkindami sau gyvenimo?
Kažkada kiekvienas iš mūsų yra svarstęs, kodėl mes nebegalime būti kaip daugelis kitų žmonių, galinčių gerti saikingai. - Ar Jums pastaraisiais metais iškilo problemų dėl gėrimo?
Būkite atviras! Gydytojai sako, kad jeigu jau turite rūpesčių dėl gėrimo ir tebegeriate, – viskas eis tik blogyn, o ne geryn. Galų gale Jūs nuo to mirsite arba užbaigsite likusį gyvenimą beprotnamyje. Vienintelė išeitis – mesti gerti. - Ar Jūsų gėrimas pridaro rūpesčių namuose?
Prieš ateidami pas AA, daugelis iš mūsų sakė, kad žmonės ar šeimos problemos versdavo mus gerti. Mes negalėjome suprasti, kad viską blogino mūsų girtavimas. Niekada ir niekur gėrimas nepataisė padėties. - Ar kokiame nors pobūvyje stengdavotės išgerti papildomai, nes Jums nepakakdavo?
Daugelis mūsų išgerdavo prieš pobūvį, jei žinodavo, kad ten bus geriama saikingai. Jei gėrimai būdavo pateikiami ne iš karto, eidavome kur nors išgerti. - Ar galvojate, kad galite nustoti gėręs kada tik panorėsite, net jei pasigeriate visiškai to nenorėdamas?
Daugelis apgaudinėdavome save galvodami, kad gėrėme, kadangi patys to norėjome. Atėję pas AA sužinojome, kad sykį pradėję gerti jau nebegalime sustoti. - Ar esate nenuėjęs į darbą ar į paskaitas dėl gėrimo?
Daugelis iš mūsų dabar gali prisipažinti, kad daugybę kartų apsimesdavo ligoniais, o iš tikrųjų būdavo pagiringi arba toliau gerdavo. - Ar Jums buvo užtemusi atmintis?
Atminties užtemimas būna tuomet, kai gėrę valandų valandas ar dienas negalite nieko prisiminti. Atėję pas AA mes sužinojome, kad tai yra neabejotinas alkoholizmo požymis. - Ar jautėte kada nors, kad Jūsų gyvenimas būtų geresnis, jei negertumėte?
Dauguma iš mūsų pradėjo gerti, nes įsivaizdavo, kad alkoholis nors trumpam padarys mūsų gyvenimą geresnį. Kol mes neatėjome pas AA, jautėmės lyg patekę į spąstus. Mes gėrėme, kad gyventume, ir gyvenome, kad gertume. Mes buvome ligoti ir pavargę nuo mus kankinančios ligos.
Koks Jūsų atsakymų rezultatas?
Ar Jūs atsakėt TAIP keturis ir daugiau kartų? Jei taip, vadinasi Jūs patekote į bėdą dėl alkoholio. Kodėl mes taip sakome? Todėl, kad tai patvirtino daugelio AA narių ilgametė patirtis. Jie sužinojo tiesą apie save nuėję sunkų kelią.
Tačiau tik Jūs pats galite nuspręsti, ar Jums reikalingi AA? Pasistenkite atvirai apie tai pagalvoti. Jei nutarsite – TAIP, mes džiaugsimės galėdami Jums parodyti, kaip mes patys nustojome gerti. Apsilankykite pas mus.
AA nežada išspręsti visų Jūsų problemų. Bet galime Jums parodyti, kaip mes mokomės gyventi negerdami kasdien po vieną dieną. Mes susilaikome nuo pirmos taurelės. Jei nebus pirmos, tai nebus ir dešimtos. Nustoję gerti pamatėme, kad mūsų gyvenimas pasidarė kur kas pavaldesnis.
Atsisiųsti lankstinuką Ar Jums reikia AA?
MOTERIAI ALKOHOLIKEI
Jei aš būčiau tavo kaimynė ir matyčiau, kaip tu narsiai ir beviltiškai kovoji su savo negalia, ir kreipčiausi į tave tuokart, kai mes neišvengiamai susitinkame, aš neišdrįsčiau tau pasakyti to, ką dabar noriu pasakyti. Tu ir neleistum kalbėti – bijotum manęs. Tu pamanytum, kad aš esu iš tų, susimokiusiųjų prieš tave kartu su visu pasauliu, ir nekęstum manęs, kad aš nutuokiu apie tavo slepiamą baisą kančią.
Jeigu mes pažiūrėtume viena kitai į akis, aš nežinočiau kaip tau parodyti, kad jaučiu tau simpatiją. Aš negalėčiau pasakyti, kad nerandu tavyje nieko, ką turėčiau smerkti, pajuokti ar niekinti; tu neleistum man kalbėti apie tavo pražūtingą negalią. Mes abi apsimestume, kad ji neegzistuoja.
Todėl aš turiu tau parašyti. Aš rašau tau laišką, kurį tu rasi saugiai padėtą ir paslėpsi, kad jo nepamatytų tavo šeima, ir tik vėliau jį perskaitys. Mane su tavimi sieja vienas bendras dalykas: mes abi žinome kaip giliai tu nerimauji dėl savo žudančio girtavimo.
Margaret Lee Runbeck / Autorių teisės priklauso © The Hearst Corporation. Daugiau – brošiūroje „Laiškas moteriai alkoholikei“